Moksliniai tyrimai apie DFB

DFB metodikos galimybių ir taikymo tyrimas

Tyrimą atliko socialinių mokslų daktarė psichologė Liudmila Lobanova.
(VGTU Verslo vadybos fakulteto Vadybos katedra, VU Komunikacijos fakulteto Informacijos ir žinių vadybos katedra)

2019 m. socialinių mokslų daktarė psichologė Liudmila Lobanova atliko plataus masto DFB metodikos taikymo tyrimą.

Pastaba: tyrimas nebuvo skirtas masiniam naudojimui, tuo labiau marketingo ar kitiems tikslams, vis gi nusprendėme juo pasidalinti. Tai profesionalus, vidiniam DFB metodikos specialistų naudojimui skirtas tyrimas, todėl tam tikrus jo rezultatus mes pasistengėme paaiškinti labiau suprantama kalba.
Nuorodą į pilną tyrimą rasite apačioje.

Tyrimo santrauka

Tyrime dalyvavo respondentai iš įvairių pasaulio šalių (JAV, Kanados, Vokietijos, Švedijos, Italijos, Lenkijos, Latvijos, Lietuvos, Estijos, Ukrainos, Armėnijos, Baltarusijos, Rusijos, Kazachstano, ir kt.). Tai rodo, kiek plačiai DFB metodika yra paplitusi pasaulyje.

Tyrimo dalyvių amžius siekė nuo 18 iki 66 metų, vyrai sudarė 51% dalyvių, moterys – 49%. Tai liudija šios metodikos universalumą, praktiškumą ir paprastumą, jos pritaikymą nepriklausomai nuo asmens lyties ar amžiaus.

Dauguma respondentų (77%) turi aukštąjį išsilavinimą. Tai rodo, kad šią metodiką pasirenka žmonės, turintys platų akiratį, gebantys mokytis ir turintys gana kritišką nuomonę nepraktiškų idėjų ir sistemų atžvilgiu.

Tyrimas parodė unikalius DFB metodikos taikymo praktikoje rezultatus, atskleidė teigiamą poveikį psichinių procesų ir suvokimo dinamikai, taip pat emocinei sferai ir savęs suvokimui. Daugelio išvardytų gyvybiškai svarbių aspektų tobulinimas nėra tiesioginis DFB metodikos taikymo tikslas, tačiau paaiškėjo, kad gautas teigiamas „šalutinis poveikis“ yra reguliaraus metodikos taikymo praktikoje pasekmė. Todėl pamatyti tokius rezultatus buvo maloni staigmena. Štai keletas pavyzdžių.

STABILI SAVIMONĖ. Šiuolaikiniame pasaulyje visi kalba apie sąmoningumą. Atrodo, kad mes visi esame sąmoningi. Tai iš kur tada atsiranda tokie pasakymai: „pats nesuprantu, kaip tai atsitiko“, „aš nežinau, kur pastačiau automobilį“, „neprisimenu, ką dariau šį rytą“, „maniau, kad mes kalbėjomės vakar, o pasirodo, kad tai buvo prieš tris dienas“? Jau nekalbant apie pamirštus daiktus, „(ne)išjungtus lygintuvus“ ir t.t., ir pan.
Visa tai neturi nieko bendro su atmintimi, kad ir kiek atminties gerinimo tablečių mes begertume. Tai susiję su stabilia (arba nestabilia) savimone. Pasirodo, kad mūsų savimonė yra tarsi tolima švyturio šviesa, kuri tai šviečia, tai užgęsta. Gyvenimas būtų kur kas malonesnis, jeigu turėtume stabilią savimonę! Džiugina tai, kad mes galime savimonę treniruoti! Ir skambi frazė apie tai, kad reikia būti „čia ir dabar“ tampa realia praktika!
93,20% respondentų nurodė, kad DFB metodikos mokymai turėjo teigiamą poveikį stabilios savimonės vystymuisi (56,70% nurodė reikšmingą pagerėjimą, 36,50% – dalinį pagerėjimą);

GEBĖJIMAS GREITAI PERJUNGTI DĖMESĮ. Gyvename nuolat greitėjančių procesų laiku, todėl gebėjimas greitai perjungti (ir sukoncentruoti) savo dėmesį į naujus dalykus tampa gyvybiškai svarbus kiekvienam: nuo asmeninio gyvenimo iki darbo; nuo greitos informacijos paieškos iki sprendimų priėmimo; nuo gebėjimo „neprilipti“ prie kurio nors vieno darbo, emocijų ar proceso iki efektyvaus darbo daugiafunkciu režimu.
91,30% respondentų nurodė teigiamą DFB metodikos taikymo poveikį  gebėjimui greitai perjungti (ir sukoncentruoti) savo dėmesį (61,50 % nurodė ženklų pagerėjimą, 29,80%  – dalinį pagerėjimą);

PASKIRSTYTAS („išfokusuotas“, „periferinis“ ir kt.) DĖMESYS. Tai mūsų smegenų gebėjimas tuo pačiu metu reaguoti į įvairius dirgiklius ar užduotis. Pavyzdžiui, vairuojant automobilį (kiti eismo dalyviai, situacija kelyje ir jeigu dar suskambo telefonas. O juk noriu ne tik saugiai vairuoti, bet ir atsiminti, kur, kalbėdamas telefonu, pastačiau savo automobilį; maisto ruošimas ir kartu stebėjimas, ką daro vaikas; kelių užduočių atlikimas vienu metu darbe ir t.t. Gyvenimas beatodairiškai spartėja ir mes vis dažniau turime paskirstyti savo dėmesį skirtingoms veikloms vienu metu.
95,20% respondentų nurodė teigiamą DFB metodikos taikymo poveikį paskirstyto dėmesio įgūdžių ugdymui (69,20% nurodė reikšmingą pagerėjimą, 26,00% – dalinį pagerėjimą);

JAUTRUMAS. Mūsų kūnas yra tarsi dieviška arfa, jis gali būti jautrus menkiausiam vėjeliui ir skleisti magiškus garsus. Padidėjęs jautrumas yra reta dovana, suteikianti daug privalumų žmogui. Tokie žmonės yra arti gamtos, jie ypatingai jaučia harmoniją – spalvas, garsus, muziką, yra atidūs detalėms, kad ir ką darytų.
92,40% respondentų nurodė, kad praktikuojant DFB metodiką jų jautrumas padidėjo (63,80% nurodė ženklų padidėjimą , 28,60% – dalinį);

EMOCINĖS SFEROS STABILUMAS. Padidėjęs jautrumas yra pavojingas be emocinės sferos stabilumo, todėl DFB metodikos praktikos leidžia išsiugdyti tokias savybes kaip emocinė branda, savitvarda (to pasiekiama ne užgniaužiant emocijas viduje, o taikant savireguliacijos įgūdžius), nuoseklumas, ramumas, emocinis efektyvumas, emocinis intelektas, gebėjimas aiškiai matyti priežastis ir nesivelti į pasekmes ir t.t.
91,20% respondentų atsakė, kad praktikuojant DFB metodiką jų emocinės sferos stabilumas pagerėjo (52,20% nurodė reikšmingą pagerėjimą, 39% – dalinį pagerėjimą);

ATMINTIS. Kadangi atmintis yra gyvenimo patirties kaupimo ir panaudojimo instrumentas, tai ne tik jos apimtis, bet ir greitas gebėjimas operuoti šia apimtimi yra kritiškai svarbus mūsų efektyviai veiklai bei sėkmingam būsimų veiksmų ir elgesio organizavimui.
72,30% respondentų nurodė teigiamą DFB metodikos poveikį jų atminčiai (40,60% nurodė ženklų pagerėjimą, o 31,70% – dalinį atminties pagerėjimą);

VAIZDUOTĖ IR JOS VYSTIMAS. Žmogus nebūtų žmogumi, jei jis neturėtų galimybės spontaniškai operuoti ar kurti vaizdinių, įsivaizdavimų bei idėjų. Šis gebėjimas yra modeliavimo, planavimo, kūrybiškumo, žaidimo, taip pat atminties ir mąstymo pagrindas.
77,50% respondentų nurodė teigiamą DFB metodikos poveikį jų vaizduotės vystymuisi (46,10% pažymėjo reikšmingą pagerėjimą, 31,40% – dalinį vaizduotės procesų pagerėjimą);

STRUKTŪRUOTAS MĄSTYMAS yra įgūdis ir priemonė kūrybiškam ir efektyviam sprendimų priėmimui. Jis leidžia pamatyti santykius visais lygmenimis, suskaidyti visumą į komponentus, lavinti įgūdžius, nustatyti problemos mastą, imituoti situacijas, filtruoti ir kurti naujas idėjas.
84,60 % respondentų nurodė teigiamą DFB metodikos poveikį jų struktūruoto mąstymo kokybės gerinimui (42,30% nurodė reikšmingą pagerėjimą, 42,30%  – dalinį pagerėjimą);

APIMTINIS NELINIJINIS MĄSTYMAS – pasirengimas atsirasti kažkam naujam, rinktis iš alternatyvų, gebėjimas pamatyti ryšius ar sąsajas iš pirmo žvilgsnio nesusijusiuose tarpusavyje procesuose, reiškiniuose, situacijose. Tai matymas galimybių paspartinti vystymosi tempą ir t.t.
79,40% respondentų nurodė teigiamą DFB metodikos poveikį šiai jų mąstymo kokybei (39,20% nurodė reikšmingą pagerėjimą, 40,20% – dalinį pagerėjimą);

ERDVĖS SUVOKIMAS. Kodėl mums patinka išplėstinė realybė? Filmai 3D, 4D formatu? Virtualūs žaidimai? Ten mes jaučiame savo ir supančio pasaulio apimtį, erdviškumą, tūrį. Visi intuityviai jaučiame: realybė yra tūrinė! Bet kasdieniame gyvenime dėl šurmulio, darbo, rūpesčių ir kt. mes retai prisimename ir suvokiame šį faktą. Ir tik kartais, patekę į šį suvokimą, su džiaugsmu sakome OHO! Gamta tapo apimtinė, o gal paveikslas ar muzikos kūrinys , knygos epizodas ar sakinys ūmai „atsivėrė“ ir surezonavo. Neretai šis įvykis lydimas šiurpuliukų, nubėgančių per visą kūną, ir vidiniu ar net išoriniu VAU!
DFB metodikos padedami mes galime ugdyti savo ir mus supančio pasaulio erdvinį (apimtinį) suvokimą. Ir tai gali tapti ne teorinėmis žiniomis, o praktiniais įgūdžiais. Gebėjimas visu savimi būti ten, kur esame, jausti tai, kur esame, ir patį save tame, kame esame. Ir ne tik jausti, bet ir įtakoti erdvę aplink save.
92,40% respondentų nurodė, kad jų erdvės suvokimas pagerėjo baigus DFB metodikos mokymus (61% nurodė reikšmingą pagerėjimą, 31,40% – dalinį pagerėjimą);

GEBĖJIMAS FORMUOTI OPTIMALIĄ BŪSENĄ. Tau reikia eiti į darbą, bet negali prisiversti atsikelti iš lovos, susiruošei į vakarėlį, bet nėra nuotaikos. „Ne ta koja“ atsikėlei ir viskas krenta iš rankų. Mylimoji (-is) kažką kalba apie artėjančias atostogas, o tavo galvoje sukasi nebaigti darbiniai klausimai. Išėjau pabėgioti į parką, bet visą tą laiką narpliojau minčių srautą, neleidusį pasimėgauti nei pačiu bėgimu, nei gamta aplinkui. Pažįstamos situacijos? Bet tai galima pakeisti! Galima išmokti perjungti vidinį jungiklį ir patekti į tą būseną, kuri bus pati efektyviausia tai veiklai, kuria tuo metu užsiimama. Netinkama būsena neturi būti nuosprendis!
DFB metodika yra Diferencijuotų Funkcinių Būsenų metodika! Mes išmokysime jus, kaip rasti tą būsenų jungiklį ir kaip jį perjunginėti!
Teigiamą metodikos poveikį šio įgūdžio lavinimui nurodė 95,30% respondentų! (52,40% nurodė reikšmingą pagerėjimą, 42,90% – dalinį pagerėjimą. Norėdami sužinoti daugiau detalių, paskaitykite patį tyrimą, nuoroda apačioje);

KŪNO ENERGETINĖ TALPA. Kiek energijos mums reikia gyvenimui, kūrybai, darbui? Ar mes pakankamai jos turime? Ar dienos pabaigoje nesijaučiame kaip išspausta citrina? Pasirodo, kad mūsų kūno (ir ne tik kūno) energijos talpumą, t. y. kūno „baterijų“ talpą, galima padidinti ir visada palaikyti įkrovimo būseną, padaryti, kad ji neišsektų!
70,50% respondentų nurodė žymų, o 24,80% – dalinį kūno energijos talpumo pagerėjimą! Tai sudaro 95,30% visų respondentų!

KŪNO ENERGETINIS LAIDUMAS. Jeigu turite energijos, galite ja dalintis!  Ne tik nukreipti ją į savo tikslus ir uždavinius, bet ir dalintis ja su kitais žmonėmis! Su giminėmis, draugais, pažįstamais ar nepažįstamais žmonėmis. Šalia tavęs visiems bus gera, nes tu spinduliuoji energiją ir dosniai ja daliniesi. Be to, šis gebėjimas yra labai naudingas palaikant kūno sveikatą ir pusiausvyrą: kuo didesnis energijos laidumas, tuo žvalesnis, jaunesnis ir energingesnis jūsų kūnas! Ir jūs tiesiog pamiršite tokius žodžius kaip išsekimas ar nuovargis po bendravimo ar buvimo šalia kai kurių žmonių!
95,10% respondentų nurodė, kad jų kūno energijos laidumas pagerėjo! Tai nėra magija ar duotybė, tai yra įgūdis, kurį galima ir reikia tobulinti! (63,10% respondentų nurodė žymų pagerėjimą, 32% – dalinį pagerėjimą);

JAUTRUMAS SUBTILIOMS SĄVEIKOMS yra gebėjimas emociškai įsijausti, t. y. gerai suprasti, ką galvoja ir jaučia kitas žmogus; tai gilūs emociniai ryšiai su draugais, partneriais, artimaisiais, gamta, gyvūnais ir visu pasauliu; tai noras būti atviram; tai stipri intuicija ir kt.
93,30%  respondentų atsakė, kad praktikuojant DFS metodiką jų jautrumas pagerėjo (60% nurodė reikšmingą pagerėjimą, 33,30% – dalinį pagerėjimą);

VIDINĖ TYLA. Kaip mes gyvename, kaip priimame sprendimus? Vienais atvejais laimi šaltas protas, kitais – koją pakiša emocijos. Norėtųsi būti tokioje būsenoje, kai suvokimas yra „švarus“ ir nepriklauso nuo kunkuliuojančių jausmų ar nenurimstančios sąmonės, kai viduje yra ramu ir tylu. Tam reikalingas vidaus ir išorės balansas. Tai yra mano aktyvi pozicija, kai aš suvokiu, jaučiu ir matau išorės įtaką, bet galiu jai nepasiduoti. Kartu aš išlieku ramus ir stabilus (nepajudinamas) viduje ir, būdamas toks, priimu sprendimus ir veikiu. Taikant DFB metodikos praktikas 88,40% respondentų nurodė teigiamą šios būsenos poveikį (59,60% nurodė reikšmingą pagerėjimą, 28,80% – dalinį pagerėjimą);

VIDAUS DIALOGO SUSTABDYMAS. Stenkitės negalvoti apie baltąją beždžionę. Ar bent minutėlę negalvokite apie nieką. Ar pavyko? Mintys tarsi užburtos eina ratu ir primena kramtomosios gumos žiaumojimą. Tačiau sustabdę vidinį monologą išlaisviname didžiulį energijos kiekį ir padedame sau aiškiai matyti vidinį ir išorinį pasaulį, nes jo daugiau neužstoja amžinas minčių „rūkas“ (vertinimai, palyginimai, abejonės, baimės ir pan.). Pagaliau mes galime AIŠKIAI MATYTI ir AIŠKIAI SUVOKTI! DFB metodikoje mes turime labai efektyvių praktikų šiai kokybei lavinti!
92,20% respondentų teigė, kad tai jiems padėjo! (46,60% nurodė reikšmingą pagerėjimą, 45,60% – dalinį pagerėjimą).

Ir visa tai yra tik maža tyrimo dalis!

Pats tyrimas buvo daugiau skirtas „INK-STORM“ komandos specialistų „vidiniam naudojimui“ ir nebuvo ketinimų jį viešinti. Jeigu iš pat pradžių būtume planavę viešą tyrimą, būtume paklausę daugiau „žemiškų“ klausimų: apie darbą, santykius, savijautą ir pan. Tačiau tikimės, kad visa tai, ką perskaitėte, jums buvo įdomu ir naudinga.

Nuorodą į visą tyrimą rasite žemiau, o dabar apibendrinsime.

PAGRINDINĖ TYRIMO IŠVADA: gauti duomenys leido pamatyti DFB metodikos, kaip sistemos, atskleidžiančios vidinius žmogaus išteklius ir galimybes, perspektyvas. Įvaldęs vidinio valdymo (savireguliacijos) sistemą, žmogus gauna galimybę pažinti ir atskleisti savo unikalumą bei būti kur kas produktyvesnis bet kurioje savo veikloje!

Nuoroda į tyrimą (rusų kalba) rasite čia…

Registracija į DFB metodikos mokymus rasite čia…